Vėl sudegė metai. Sutirpo lyg žvakė… Ir stovim nustebę, sumišę, apstulbę: ar viską padarėm, ar viską pasakėm, ar kantriai kentėjom, ar stipriai mylėjom, neklupom, neklydom, ir kaltę atleidom?
Vėl geidžiame būti, svajoti ir kurti, ieškoti sau laimės, suteikti palaimos, visiems, kuriuos mylim, visiems, kas mus myli. Advento vainiko pynimui susirinkę salėje, bendrystėje, sukūrėme stebuklą. Mūsų mintys, norai, meilė ir viltys sugulė vainiko rate. Gyvename. Džiaugiamės. Džiūgaujame. Ir puoselėjame pačias fantastiškiausias viltis.
Užimtumo specialistė Asta Veselienė